第 9 階 第 9 課 婚禮的習俗
-
O malaramoday han no Amis ko mipakayifan a tatosa.
阿美族把經過結婚儀式的兩人稱為夫妻。
o~u maɾaramo~uɬaj ħan no~u amis ko~u mipakajifan a tato~usa.
逐詞(9 個)
- O [助]
- malaramoday 結為夫妻
- han 如此
- no [屬]
- Amis 阿美族
- ko [主]
- mipakayifan 經過結婚儀式的
- a [連]
- tatosa 兩人
-
Ano ila ko pakayifay i niyaro', o tadademak no salawinawina.
部落裡如果有人結婚,是整個家族的大事。
ano~u iɾa ko~u pakajifaj i nijaro~uʡ, o~u taɬaɬəmak no~u saɾawinawina.
逐詞(10 個)
- Ano 如果
- ila 有
- ko [主]
- pakayifay 結婚的
- i 在
- niyaro' 部落
- o 是
- tadademak 重大事情
- no [屬]
- salawinawina 家族
-
Mipatala to siraw ato 'epah ko siloma'ay mipakociso to salawina.
當家者家裡會準備鹹豬內和酒宴請親友。
mipataɾa to~u siraw ato~u ʡəpaħ ko~u siɾo~umaʡaj mipako~uʦiso~u to~u saɾawina.
逐詞(10 個)
- Mipatala 準備
- to [受]
- siraw 鹹豬肉
- ato 和
- 'epah 酒
- ko [主]
- siloma'ay 主人家
- mipakociso 宴請
- to [受]
- salawina 親友
-
Malalayap to kadang ato kowati ko mipakayifan.
結婚的人要交換手鐲和戒指。
maɾaɾajap to~u kaɬaŋ ato~u ko~uwati ko~u mipakajifan.
逐詞(7 個)
- Malalayap 交換
- to [受]
- kadang 手鐲
- ato 和
- kowati 戒指
- ko [主]
- mipakayifan 結婚的
-
Mipalimoot ho ko faki, mipalemed ko finawlan samiranan.
除了舅舅會加以訓勉,族人也會為他們這一對祝福。
mipaɾimo~uo~ut ħo~u ko~u faki, mipaɾəməɬ ko~u finawɾan samiranan.
逐詞(8 個)
- Mipalimoot 加以訓勉
- ho 還
- ko [主]
- faki 舅舅
- mipalemed 祝福
- ko [主]
- finawlan 族人
- samiranan 他們這一對
教材來源
族語E樂園 ePark(來源網站)
授權:CC BY-NC-SA 4.0
Indigenous Languages Research and Development Foundation. (2020). 族語E樂園. https://web.klokah.tw/