臺灣本土語言

第 9 階 第 9 課 婚禮的習俗

播放速度
  1. O malaramoday han no Amis ko mipakayifan a tatosa.

    阿美族把經過結婚儀式的兩人稱為夫妻。

    o~u maɾaramo~uɬaj ħan no~u amis ko~u mipakajifan a tato~usa.

    逐詞(9 個)
    • O [助]
    • malaramoday 結為夫妻
    • han 如此
    • no [屬]
    • Amis 阿美族
    • ko [主]
    • mipakayifan 經過結婚儀式的
    • a [連]
    • tatosa 兩人
  2. Ano ila ko pakayifay i niyaro', o tadademak no salawinawina.

    部落裡如果有人結婚,是整個家族的大事。

    ano~u iɾa ko~u pakajifaj i nijaro~uʡ, o~u taɬaɬəmak no~u saɾawinawina.

    逐詞(10 個)
    • Ano 如果
    • ila
    • ko [主]
    • pakayifay 結婚的
    • i
    • niyaro' 部落
    • o
    • tadademak 重大事情
    • no [屬]
    • salawinawina 家族
  3. Mipatala to siraw ato 'epah ko siloma'ay mipakociso to salawina.

    當家者家裡會準備鹹豬內和酒宴請親友。

    mipataɾa to~u siraw ato~u ʡəpaħ ko~u siɾo~umaʡaj mipako~uʦiso~u to~u saɾawina.

    逐詞(10 個)
    • Mipatala 準備
    • to [受]
    • siraw 鹹豬肉
    • ato
    • 'epah
    • ko [主]
    • siloma'ay 主人家
    • mipakociso 宴請
    • to [受]
    • salawina 親友
  4. Malalayap to kadang ato kowati ko mipakayifan.

    結婚的人要交換手鐲和戒指。

    maɾaɾajap to~u kaɬaŋ ato~u ko~uwati ko~u mipakajifan.

    逐詞(7 個)
    • Malalayap 交換
    • to [受]
    • kadang 手鐲
    • ato
    • kowati 戒指
    • ko [主]
    • mipakayifan 結婚的
  5. Mipalimoot ho ko faki, mipalemed ko finawlan samiranan.

    除了舅舅會加以訓勉,族人也會為他們這一對祝福。

    mipaɾimo~uo~ut ħo~u ko~u faki, mipaɾəməɬ ko~u finawɾan samiranan.

    逐詞(8 個)
    • Mipalimoot 加以訓勉
    • ho
    • ko [主]
    • faki 舅舅
    • mipalemed 祝福
    • ko [主]
    • finawlan 族人
    • samiranan 他們這一對

教材來源

族語E樂園 ePark(來源網站

授權:CC BY-NC-SA 4.0

Indigenous Languages Research and Development Foundation. (2020). 族語E樂園. https://web.klokah.tw/