第 9 階 第 1 課 分享與待客的傳統
-
sira nimeytawaz o keylian namen, da ka vonong sya do zipos namen aka no kagagan namen.
我們部落的人去捕魚,他們就分享給我們的親友。
ɕiɻa niməjtawaɻ o~u kəjlian namən, ɖa ka fo~uno~uŋ ʂja ɖo~u ɻipo~uʂ namən aka no~u kagagan namən.
逐詞(14 個)
- sira 他們
- nimeytawaz 網魚
- o [主]
- keylian 村人
- namen 我們
- da 他們
- ka vonong 分享
- sya 牠
- do [處]
- zipos 親戚
- namen 我們
- aka no 和
- kagagan 朋友
- namen 我們
-
no mai o kagagan a apo do marai a ili am, pakanen da sira no niratnganan da tao so neyapiya na kanekanen.
如果來自遠方的朋友來拜訪,主人會把最美味的食物拿出來。
no~u mai o~u kagagan a apo~u ɖo~u maɻai a ili am, pakanən ɖa ɕiɻa no~u niɻatŋanan ɖa tao~u ʂo~u nəjapija na kanəkanən.
逐詞(22 個)
- no [屬]
- mai 來
- o [主]
- kagagan 朋友
- a [介]
- apo 來自
- do [處]
- marai 遠方
- a [介]
- ili 部落
- am [助]
- pakanen 請吃
- da 他們
- sira 他們
- no [屬格]
- niratnganan 住宿者家
- da 他們
- tao 主人
- so [斜]
- neyapiya 最好
- na [虛]
- kanekanen 食物
-
no namen mamaring so kanen do ili namen am, yamyan so ya mangsad so kadai, aka no ya mangazow so kanekanen, aka no ya mangap so kois a da kanen.
若在我們部落裡舉行祭典時,有的舂打小米,有的分贈食物,有的殺豬。
no~u namən mamaɻiŋ ʂo~u kanən ɖo~u ili namən am, jamjan ʂo~u ja maŋʂaɖ ʂo~u kaɖai, aka no~u ja maŋaɻo~uw ʂo~u kanəkanən, aka no~u ja maŋap ʂo~u ko~uiʂ a ɖa kanən.
逐詞(28 個)
- no [屬]
- namen 我們
- mamaring 節慶
- so [斜]
- kanen 食物
- do [處]
- ili 部落
- namen 我們
- am [助]
- yamyan 在
- so [斜]
- ya (指示詞)
- mangsad 舂打小米
- so [斜]
- kadai 小米
- aka no 以及
- ya (指示詞)
- mangazow 分送
- so [斜]
- kanekanen 食物
- aka no 以及
- ya (指示詞)
- mangap 宰殺
- so [斜]
- kois 豬
- a [介]
- da 他們
- kanen 食物
-
ori am, iwawalam namen a nimapo do ineynapo namen a Tao do Pongso.
那個呢,是從我們達悟族的祖先就有的傳統文化。
o~uɻi am, iwawalam namən a nimapo~u ɖo~u inəjnapo~u namən a tao~u ɖo~u po~uŋʂo~u.
逐詞(13 個)
- ori (複數指示詞)
- am [助]
- iwawalam 傳統習俗
- namen 我們
- a [介]
- nimapo 來自
- do [處]
- ineynapo 祖先
- namen 我們
- a [介]
- Tao 達悟族
- do [處]
- Pongso 島嶼
教材來源
族語E樂園 ePark(來源網站)
授權:CC BY-NC-SA 4.0
Indigenous Languages Research and Development Foundation. (2020). 族語E樂園. https://web.klokah.tw/