臺灣本土語言

第 76 課

播放速度
  1. Ano matira; tatata, tala Amilika kita.

    那麼;走走走,我們去美國。

    ano~u matira; tatata, taɾa amiɾika kita.

    出處

    生活會話

  2. Pina to miheca ko pimali iso?

    你打了幾年的球?

    pina to~u miħəʦa ko~u pimaɾi iso~u?

    出處

    生活會話

  3. O maan ko ngangan no cefang iso?

    你球隊的名字是什麼呢?

    o~u maan ko~u ŋaŋan no~u ʦəfaŋ iso~u?

    出處

    生活會話

  4. Sawad nosa kiso to pimalian iso?

    你為何離開你的球場呢?

    sawaɬ~ɮ no~usa kiso~u to~u pimaɾian iso~u?

    出處

    生活會話

  5. Madoka' to ko patelaw ako, caayto pakatekol to mali.

    我的手臂受傷,不能再投球了。

    maɬ~ɮo~ukaʡ to~u ko~u patəɾaw ako~u, ʦaajto~u pakatəko~uɾ to~u maɾi.

    出處

    生活會話

  6. Haysaw! masamaan nengnengen ko talip ako?

    是嗎?那我的裙子看起來怎樣?

    ħajsaw! masamaan nəŋnəŋən ko~u taɾip ako~u?

    出處

    生活會話

  7. Mahapinang ko pising iso, sedi saan caay pitolas caciyaw to tingwa.

    你的表情很明顯,興奮的不停在講電話。

    maħapinaŋ ko~u pisiŋ iso~u, səɬ~ɮi saan ʦaaj pito~uɾas ʦaʦijaw to~u tiŋwa.

    出處

    生活會話

  8. Iki kiso, o tada tanestesay ko tireng ningra.

    你好幸運,他是非常英俊瀟灑的。

    iki kiso~u, o~u taɬ~ɮa tanəstəsaj ko~u tirəŋ niŋra.

    出處

    生活會話

  9. Maolah kako cingranan, nawhan masinanotay ko tamdaw nira.

    我很喜歡他,因為他很為人很謙卑。

    mao~uɾaħ kako~u ʦiŋranan, nawħan masinano~utaj ko~u tamɬ~ɮaw nira.

    出處

    生活會話

  10. Hai, iraay ko likakawa to misacepo' ato likoda no niyaro'.

    是的,部落也有舉辦海祭和豐年祭習俗。

    ħai, iraaj ko~u ɾikakawa to~u misaʦəpo~uʡ ato~u ɾiko~uɬ~ɮa no~u nijaro~uʡ.

    出處

    生活會話

  11. Hakeno, awa ko pinang to romi'ad no misiyakayay.

    不知道,出外工作者的時間不能確定。

    ħakəno~u, awa ko~u pinaŋ to~u ro~umiʡaɬ~ɮ no~u misijakajaj.

    出處

    生活會話

  12. Masamaan ko colah namo i pisacepo'an?

    海祭時你們有怎樣活動?

    masamaan ko~u ʦo~uɾaħ namo~u i pisaʦəpo~uʡan?

    出處

    生活會話

  13. Polong fa'inayan no niyaro' matatood tayra i riyar micelem ato mitafokod to foting.

    部落所有男人都到海邊潛水和撒網抓魚。

    po~uɾo~uŋ faʡinajan no~u nijaro~uʡ matato~uo~uɬ~ɮ tajra i rijar miʦəɾəm ato~u mitafo~uko~uɬ~ɮ to~u fo~utiŋ.

    出處

    生活會話

  14. Patala to pinafoting no fa'inayan a misahemay ato mitalik to toron.

    迎接男人的魚獲和煮糯米跟搗糯米糕。

    pataɾa to~u pinafo~utiŋ no~u faʡinajan a misaħəmaj ato~u mitaɾik to~u to~uro~un.

    出處

    生活會話

  15. Sepatay safaw ko finacadan no Yincominco anini.

    共有十四族群。

    səpataj safaw ko~u finaʦaɬ~ɮan no~u jinʦo~uminʦo~u anini.

    出處

    生活會話